Tai lyg nuolatinė kaita vienovėje. Tada paprašau pakosėti, apčiupinėju sėklides ir varpą ir galiausiai įkišu pirštą į išangę.
Susidomėjęs roko muzika dar paauglystėje, savarankiškai išmoko groti gitara, fortepijono pamokos pravertė stojant į aukštesniąją muzikos mokyklą, o prie kariliono, vos perkopus antrą dešimtmetį, atvedė maestro G.
Tačiau apie viską — nuo pradžių… Šiandien esate vienas iš penkių Lietuvos karilionininkų, multiinstrumentalistas, netikėčiausių muzikinių projektų, performansų sumanytojas, muzikos teoretikas ir praktikas.
Įdomu, koks buvo Jūsų kelias viso to link? Savo gyvenime įsitikinau, kad nieko nėra atsitiktinio, o esminiai momentai žmogui yra užfiksuoti ir sudėlioti dar iki jo gimimo. Lygiai taip pat ir su žmogumi — jei jis įsiklauso į save, kad ir kokiais klystkeliais klajotų, anksčiau ar vėliau ateis į savo kelią.
Jaunos urologės kasdienybė: pamatę mane vyrai ir raudonuoja, ir susijaudina
Ankstyvaisiais metais apie muziką neturėjau net minties. Mano šeimoje, taip pat ir giminėje, dauguma buvo įvairių technologinių profesijų darbuotojai, tad apie menus nebuvo nė kalbos. Ir vis dėlto, kaip dabar pamenu, nuo mažens mane traukė muzika, tiesa, ne tiek garsas, kiek vienas instrumentas.
Šalia puodų, batų ir visokių kitokių rakandų buvo ir muzikos instrumentų lentyna.
Kas ta nekaltybė ir mergystės plėvė?
Nežinau, kodėl, tačiau labiausiai kiek laiko turėtų būti įprasta varpa masino smuikas. Kodėl mane ten traukė, racionaliai paaiškinti negaliu. Gal tai buvo intuityvus žinojimas, gal nuojauta… Aišku, visi mano prašymai nupirkti smuiką buvo palaikyti vaiko kaprizu, todėl teko pasukti kitu keliu — į sportą. Nors visi sakė, kad turėčiau būti krepšininkas, tačiau, išbandęs įvairias sporto rūšis, galiausiai pasekiau tėvo pavyzdžiu, jis buvo futbolininkas.
Penio sveikatos ABC: kokie pavojai tyko vyriško pasididžiavimo?
Mane priėmė į pirmąją Lietuvoje spec. Tačiau paauglystėje muzikos daigas atgimė ne kur kitur, tačiau būtent šioje futbolininkų klasėje, kur drauge su keliais bendraklasiais pradėjome domėtis roko kultūra, klausėmės ir keisdavomės įrašais, žodžiu, išgyvenome tai, ką patyrė nemaža dalis to meto jaunuolių.
Galiausia ir patys sumanėme groti: ėmėme konstruotis instrumentus ir repetuoti namuose. Tokia buvo užklasinė mūsų — futbolininkų — veikla… juokiasi. Pamažu mane ėmė labiau traukti knygos, menas, filosofija, žodžiu, įvairios intelektualinės, kūrybinės veiklos, o sportas tapo antraeiliu dalyku.
Galiausiai kai, matyt, dėl pernelyg staigaus augimo — dar mokykloje pasiekiau cm ūgį — dispanseryje negavau leidimo sportuoti, ir tai buvo svarus argumentas užbaigti futbolininko karjerą. Taigi, be labai didelės graužaties, rodos, aštuntoje klasėje, metęs sportą, stačia galva nėriau į muziką. Kadangi savo tolesnį gyvenimą iškart ėmiau sieti išimtinai su tuo, dariau viską, kas įmanoma, kad užpildyčiau savo neišsilavinimo spragas: praktiškai savarankiškai išmokau natų raštą, iš N.
Rimskio-Korsakovo vidutinis statistinis varpos dydis — harmonijos pradmenis, studijavau muzikos teoriją bei įvairių kompozitorių kūrybą.
Su kiekvienais metais kiek laiko turėtų būti įprasta varpa domėjimasis muzika stiprėjo, o vienuoliktoje klasėje jau žinojau, kad po mokyklos stosiu į Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.
- Jaunos urologės kasdienybė: pamatę mane vyrai ir raudonuoja, ir susijaudina - DELFI Gyvenimas
- Laikinas erekcijos išnykimas
- Mano ūkis - Gamta šiemet skubina augalus bręsti
- Raimundas Eimontas: „Eksperimentuoti man – lyg kvėpuoti…“ - plazalangai.lt
- Varpos erekcijos stimuliavimas
- Penio sveikatos ABC: kokie pavojai tyko vyriško pasididžiavimo?
- Kas ta nekaltybė ir mergystės plėvė? | plazalangai.lt
- Viltė Tūkstantmečius vyrai bandė sužinoti, kaip padidinti varpą.
Dordrechto Olandija Varpų name R. Eimontas demonstruoja gimtadienio dovaną — tikras olandiškas klumpes. Mildos Palilionytės nuotr. Ar išsvajotas smuikas tapo ir pirmuoju Jūsų instrumentu? Ne, ne smuikas, o gitara. Kaip ir minėjau, ja pradėjau groti pertraukose tarp futbolo. Didelę įtaką man padarė pusbrolis iš Vilniaus, kuris visada užkrėsdavo naujais muzikiniais vėjais, dalijosi įrašais bei vardais. Beje, kaip tik pas jį pirmą kartą teko laimė ne tik pamatyti elektrinę gitarą, bet ir malonumas ja pagroti.
Nors tuo metu gyvenome labai sunkiai, iš mamos išprašiau už 27 rublius nupirkti akustinę gitarą. Taip prasidėjo ir savarankiškas gitaros zulinimas… Savarankiškai mokėtės ne tik groti gitara, kas lyg ir įprasta, tačiau ir muzikos teorijos bei rašto… O tuometinė muzikinė aplinka, kiek ji Jums buvo įdomi? Nekalbant apie roko muziką, kuri mane pasiekdavo įrašais ir kurios įtaka man buvo be galo svarbi, muzikinė Kauno aplinka iš esmės buvo labai skurdi.
Efektyviausi varpos didinimo pratimai
Vis dėlto čia spindėjo viena išskirtinė asmenybė — Giedrius Kuprevičius. Kitas svarbus informacijos šaltinis taip pat buvo susijęs su G. Vaistai nuo erekcijos problemų šešiolikos į šią laidą parašiau didžiulį laišką, kuriame pasidalinau savo muzikos samprata, savotišku muzikos fanatizmu, mat tuomet tikrąją to žodžio prasme buvau apsėstas muzikos, o laišką baigiau prašymu kompozitoriui patarti man, ką daryti, kad galėčiau studijuoti kompoziciją.
Kaip dabar atsimenu, m. Kuprevičius visiems žiūrovams parodė vieną laišką ir pasakė, kad laidą pasiekia daug įvairių laiškų, kuriuose teiraujamasi, kaip tapti estrados žvaigžde ir pan. Mūsų susitikimai Kompozitorių sąjungoje ar pas maestro namuose tapo reguliarūs.
Antanas Balvočius
Aš gaudavau labai įvairių pamokų: rodydavau savo muzikinius bandymus, jis komentuodavo, grodavome, kalbėdavomės. Galiausiai G. Kuprevičiaus palydimas įstojau į J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.
Tiesa, kai pačioje pažinties pradžioje maestro pasakė, kad jei po mokyklos norėsiu mokytis muzikos, teks išmokti groti fortepijonu. Tad mama ir vėl per vargus apmokėjo mano pamokas ir šįkart jau su mokytoja ėmiausi fortepijono. Šis instrumentas mane taip sužavėjo, kad aš kuriam laikui net buvau apleidęs gitarą. Šiandien, žinoma, pirmenybę dažniau teikiu ne fortepijonui, bet gitarai, tačiau be fortepijono nebūčiau tapęs ir karilionininku.
Ar gerai suprantu, kad karilionu pradėjote groti sulaukęs vos 23 metų? Pirmą kartą pasiūlymą groti karilionu iš G. Kuprevičiaus gavau dar besimokydamas muzikos mokykloje.
Tuo metu apie Kauno varpus buvo labai plačiai kalbama, jų paklausyti suvažiuodavo žmonių iš tolimiausių Sovietų Sąjungos kraštų, mat visoje šalyje jie tokie vieninteliai buvo. Tad kompozitoriaus pasiūlymas buvo toks netikėtas, kad tuo metu nepajėgiau jam net atsakyti juokiasi. Tačiau po metų, kai būdamas ketvirtame kurse mečiau mokslus ir svarsčiau apie tolesnius gyvenimo pasirinkimus, maestro pakartojo pasiūlymą, ir šį kartą aš su džiaugsmu jį priėmiau.
Pas Giedriaus tėvą Viktorą Kuprevičių išlaikiau nedidelį fortepijono egzaminą, ir taip prasidėjo mano pažintis su varpais.
Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai
Kalbant grynai techniškai, karilionu groti yra praktiškai tas pat, kas groti fortepijonu, tik spaudai klavišus rankomis, pedalus — kojomis, o skamba ne stygos, bet varpai. Taigi savo esme jis atstovauja klavišinių instrumentų kultūrai. Mane karilionas visų pirma sužavėjo kaip senas instrumentas, ir tik žymiai vėliau aš jį atradau kaip ultra modernų instrumentą.
Galiu paminėti kelias kurioziškas situacijas, kurios susijusios su ankstyvuoju mano grojimu karilionu. Laidos kūrėjai nusprendė padaryti reportažą apie Kauno varpus. Žinoma, pagrindiniu laidos herojumi turėjo būti Viktoras Kuprevičius, kuriam tuo metu buvo 90 metų.
Tačiau filmavimo pradžioje jis nualpo ir nors, laimė, netrukus atsigavo, tačiau kalbų apie tolesnį filmavimą jau negalėjo būti… O ką daryti su laida? Žurnalistė ėmė kalbinti mane, o aš — pasakoti — kalbos man niekada netrūko… Taip viskas buvo nufilmuota ir vietoj V. Kuprevičiaus laidos herojumi tapau aš — 25 metų bernas juokiasi.
Tuo metu patekti į televiziją prilygo stebuklui, ir aš tikrąja to žodžio prasme tapau žvaigžde — gatvėje žmonės mane atpažindavo kaip karilionininką. Taigi žvaigždžių valanda mane ištiko ankstyvame amžiuje, o kadangi tai buvo nenuspėjamų permainų laikotarpis, tai truko labai trumpai juokiasi.
Penis manęs visiškai neklausė. Buvo tarsi guminis ir dažnai susitraukdavo. Kai paliesdavau jį vis vėl padidėdavo ir tapdavo guminiu.
Tačiau iš to turėjau ir naudos, mat tuo metu ne tik dirbau miesto karilionininku, bet kartu ir mokiausi Vytauto Didžiojo universitete. Kartais mokslų ir darbo laikas sutapdavo, tad aš vidury paskaitos turėdavau tykiai išsliūkinti į čia pat esantį karilioną, turistinei grupei vesti paskaitėlę apie instrumentą, sugroti kelis kūrinius, kuriuos puikiai girdėdavo mano kurso draugai ir paskaitą skaitantys dėstytojai, ir vėl lyg niekur nieko tyliai sugrįžti į paskaitą.
Niekada dėl to universitete neturėjau problemų, dėstytojai tai priėmė kaip savaime suprantamą dalyką… juokiasi. Palilionytės nuotr. Gal galėtume stabtelėti ties pačiu karilionu bei apskritai varpų reikšme Vakarų kultūroje?
Gaktos plaukai
Ar galima sakyti, kad varpas visų pirma susijęs ne tiek su muzika, kiek su žinios perdavimu, liturgine praktika? Nors dabar varpai labai paplitę Vakarų kultūroje, tačiau jie atsirado Rytų kraštuose, greičiausiai Kinijoje arba aplinkinėse šalyse. Veikiausiai m. Kinijos provincijoje Chubei archeologai padarė amžiaus atradimą: Czen karalystės valdovo, gyvenusio V a.
Vertingiausi kolekcijoje, be abejonės, buvo 65 bronziniai varpai, iš kurių 35 — chromatiškai suderinti. Tikėtina, kad pirmieji varpai Europą iš Rytų kraštų pasiekė ankstyvaisiais viduramžiais ir pamažu įaugo į tuometinės visuomenės gyvenimą. Varpai ne tik į pamaldas kviesdavo tikinčiuosius, tačiau ir perspėdavo apie grėsmes, skambėdavo ištikus nelaimei, per svarbiausias religines ar miesto šventes.
Taip pat varpų skambesys buvo savotiška tų laikų komunikacijos priemonė: jei mieste prasidėdavo maras, būdavo skambinama tam, kad gretimo miesto gyventojai apie tai žinotų ir laikytųsi atokiau. Teko skaityti mokslininkų hipotezę, kad varpo garso vibracija ore naikina maro bakterijas.
- Antanas Balvočius - plazalangai.lt
- Kelia silpną vyrų erekciją
- Penio sveikatos ABC: kokie pavojai tyko vyriško pasididžiavimo? - DELFI Gyvenimas
- Gaktos plaukai – Vikipedija
- Kaip pailginti erekciją po lytinių santykių
- Susidomėjęs roko muzika dar paauglystėje, savarankiškai išmoko groti gitara, fortepijono pamokos pravertė stojant į aukštesniąją muzikos mokyklą, o prie kariliono, vos perkopus antrą dešimtmetį, atvedė maestro G.
- Varpos didinimo pratimai - Maral Gel
- Gamta šiemet skubina augalus bręsti Akademija Kėdainių r.
Nežinau, kiek čia yra tiesos, tačiau viduramžių žmogaus sąmonėje varpas išties užėmė labai svarbią vietą. Šis instrumentas nuo seno reiškė prabangą ir galią. Neatsitiktinai karilionas atsirado Nyderlanduose — galingoje jūrinėje valstybėje, turėjusioje kolonijų visame pasaulyje ir skendėjusioje turtuose. Tokios valstybės gyventojai galėjo sau leisti tokią prabangą kaip karilionas. Iki šiol kiekvienas miestas laiko garbe turėti savo karilioną, instrumentą sudarytą iš 28—80 skirtingo dydžio varpų.
Įsivaizduokite, kad ir dabar, nors Olandija savo plotu yra mažesnė už Lietuvą, joje yra apie karilionų.
XVII a. Tai vėlgi yra natūralu, nes tuo metu Bažnyčia buvo ne tik religinė bendruomenė, bet ir politinė galia.
Anuomet statytos bažnyčios, rezidencijos ar vienuolynai pasižymi architektūriniu ir meniniu išskirtinumu. Natūralu, kad tas išskirtinumas buvo kuriamas ir varpais. Po Prancūzų revoliucijos Bažnyčiai praradus turėtą savo įtaką ir Europoje keičiantis muzikos kultūrai, karilionas atsidūrė šešėlyje. Tik XX a. Galiausiai tai pasiekė tokį populiarumą, kad, muzikantui grojant karilionu Mechelene, geležinkelio bendrovės turėjo skirti papildomų traukinių, kad atvežtų klausytojų iš Antverpeno jo pasiklausyti.
Būtent tada šis instrumentas pradėjo pasaulėti — karilionas įrengiamas jau ne tiek bažnyčiose, kiek įvairiuose pasaulietinės paskirties statiniuose — bokštuose, merijose, parkuose, verslo ar politinių organizacijų būstinėse.
Tad kaip ir kariliono istorijos pradžioje, taip ir dabar, instrumentas išlieka prestižinis. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie karilionų ką gerti kad būtų varpa dėl savo brangumo jis yra rečiausias modernus instrumentas pasaulyje.
Minėjote, kad sovietmečiu Kauno varpai buvo itin populiarūs. Kauno karilionas buvo ne tik vienintelis visoje Sovietų Sąjungoje, tačiau iš visų Rytų bloko šalių šį instrumentą turėjo tik Lietuva ir Rytų Vokietija. Iš esmės tai yra tiesiog instrumentas, kiek laiko turėtų būti įprasta varpa galima skambinti beveik viską, kas gimė Vakarų muzikinės kultūros tradicijoje.