Rokų seniūnija. Vieneto savikaina apie 1,5 eur. Liepos 16 d handmadebase.
O GAL IŠTIES PADĖTAS KERTINIS AKMUO LITUANISTINIO SĄJŪDŽIO PRADŽIAI?
Iš to, kaip švytėjo lietuvių kalbos mokytojų veidai, buvo aišku, kad tai išskirtinė diena. Atvykę iš įvairių Lietuvos vietų, mokytojai, galėjo pasiklausyti jau ne vien lituanistikos autoritetų, bet išsisakyti, pasidalyti savo mintimis ir profesine patirtimi.
Kodėl žiurkėnai valgo savo kūdikius? Šie labai mieli graužikai gali būti maži, bet jų buvimas visada jaučiamas namuose. Jie turi pagalvoti. Prekyboje gyvūnais dažnai matome kanibalizmą, dėl kurio žiurkėnai susodinami į sausakimšas dėžes ir ten jiems teks varžytis dėl maisto, vandens ir saugių slėptuvių. Vokietijos laukinės gamtos fondo Hamburge gamtosaugininkas Simonas Heinas sakė, kad labai retai žiurkėnai valgo savo palikuonis laukinėje gamtoje, o tai turi keletą šio reiškinio sukėlėjų.
Kovo 29 d. Prie apibendrinančioje konferencijoje išsakytų minčių dar grįšime, o prieš tai atkreipsime dėmesį į projekto pavadinimo pirmuosius žodžius: kompiuteris bemat reaguoja, išskiria raudonu brūkšniu žodį inovatyvios kaip galimai pavojingą gimtosios kalbos taisyklingumui.
Pripratę girdėti, kad mūsų kalba yra viena seniausių iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, savotiškas gyvas stebuklas kalbų visatoje, suprantamas nuogąstavimas: kokios kalbos inovacijos siūlomos, ar nesumoderninsime savo kalbos tiek, kad seneliai nebesupras iš mokyklos grįžusių vaikaičių?
Renginiuose dalyvavę mokytojai galėjo klausytis pranešimų, susipažinti su naujausiais lituanistiniais tyrimais, bendrauti tarpusavyje, diskutuoti Gedimino Zemlicko nuotraukos Įsigilinęs į projekto tikslus aprimstu, nes jie dalykiški ir humaniški — tiek kalbos, tiek norinčių pasitobulinti mokytojų atžvilgiu. Siekiama, kad mokytojas tobulėtų kaip intelektuali ir šiuolaikiška asmenybė, tam bandoma kurti palankią bendravimo terpę, grindžiamą inovacijomis, o tai teiktų galimybę susipažinti su naujausiais ir aktualiausiais lituanistiniais tyrinėjimais.
Ypatingas dėmesys telkiamas į platesnio kultūrinio konteksto išmanymą, informacinių technologijų taikymo ir modernios komunikacinės erdvės privalumus, mokslo ir švietimo institucijų bendradarbiavimą, kūrybišką medžiagos pateikimą ir interpretavimą.
Sunku tokiems siekiams atsispirti ar prieštarauti.
Nuo birželio pasilypėta prie kalbos filosofijos ir kultūros animacijos, kūrybinio mąstymo, vaizduotės ir retorinių įgūdžių formavimo kalbos pamokose. Taigi dalykinė mokymų kreivė vedė vis aukštyn: pradėjus nuo inovacijų ir technologijų, kilta ligi paveldo, tradicijų suvokimo ir sąsajų su šiandienos žinių visuomenės iššūkiais. Teisingas priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas — juk ne inovacijos ir technologijos aktualiausios, o jų teikiamos galimybės svarbiausiems tautos ir valstybės tikslams siekti, šiuo atveju siekti per jaunąją kartą ugdančius mokytojus, per kalbą ir kultūrą perduodančius tęstinumo estafetę į ateitį.
Tikslas humaniškas, taurus, tačiau veiksmingai jo siekti gali tik gerai žemę po kojomis jaučiantis mokytojas idealistas, drįsčiau teigti — pragmatiškas idealistas. Žiniomis apsiginklavęs, modernias mokymo technologijas įvaldęs, inovacijų ir gyvenimo pokyčių kaip į varpą mokytojas lituanistas, gebantis savo mokiniams perteikti kalbos ir literatūros tradicijos tąsą, kalbinį ir literatūrinį paveldą, prisotintą dabarties jausenos ir naujausių šių sričių laimėjimų.
Konferencijoje pranešimus skaitė prof. Danguolė Mikulėnienė kairėje ir doc.
Lina Kaip į varpą Pernelyg daug reikalaujama iš mokytojo? Išties šiems tikslams siekti nėra ribų.
Tibetan Music, Healing Music, Relaxation Music, Chakra, Relaxing Music for Stress Relief, ☯3266
Pats siekis sveikintinas, o projektu ir siekiama pažadinti mintį, gal ir aistras, nes kiekvienas savaip suprantame būdus ir priemones tai siekiamybei užtikrinti. Projekto siekiams įgyvendinti Lietuvių kalbos institutas pasitelkė patikimų partnerių — Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetus, Vilniaus verslo ir Marijampolės kolegijas, Lietuvos kultūros tyrimo institutą, Lietuvos kalbų pedagogų asociaciją ir Panevėžio pedagogų švietimo centrą, keturias gimnazijas ir vieną vidurinę mokyklą, iš viso 13 partnerių.
Mokymus vedę 28 lektoriai parengė 35 pranešimus ir metodines užduotis, kurias siūloma pateikti ir mokiniams. Klausytojai išgirdo apie kalbų mokymo naujoves kitose Europos šalyse, mobiliųjų technologijų taikymo kaip į varpą pamokose, tinklaraščių ir kitų šiuolaikinių kalbos vartojimo erdvių ypatumus, kompiuterinį raštingumą, skaitmeninius išteklius ir programas, naujus lietuvių vardyno tyrimus, kalbos priemones publicistikos žanruose, interaktyvias literatūrinio kultūrinio ir kalbinio komunikavimo strategijas, lanksčiąją didaktiką mokyklinėje lituanistikoje, kūrybinio mąstymo ugdymą, lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės pokyčius globalizacijos sąlygomis, lietuviškos tapatybės išsaugojimą ir kitus dalykus.
Per penktąjį seminarą vyko apskritojo stalo diskusija, su mokytojais patirtimi dalijosi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc.
Daiva Vaišnienė, beje, kaip į varpą pirmoji šio projekto vadovė. Tikimasi, kad projekto inovacijas ir užduotis pavyks pritaikyti mokyklose, taigi ir mokiniai įgis naujų žinių.
Ilgalaikius tikslus pamynė laikini Šioje publikacijoje dalysimės mintimis iš apibendrinančios konferencijos, kovo 29 d.
Be pranešimus skaičiusių lektorių, šioje konferencijoje pasisakyti galėjo ir patys mokytojai. Dėl gimtosios kalbos reikalų didelio džiaugsmo ir optimizmo nebuvo girdėti, kaip ir dera profesionalams, daugiau kalbėta apie skaudžius dalykus. Gal paveikė ir Didžiojo penktadienio prieš šv.
Velykas nuotaika. Lietuvių kalbos instituto direktorė doc.
Kodėl žiurkėnai valgo savo kūdikius? 10 keistų faktų, kurių nežinote apie graužikus
Jolanta Zabarskaitė dėmesį sutelkė į mokyklos ir visuomenės santykius, jų tikslų bendrumą. Ar sutampa mokyklos ir visuomenės lūkesčiai, kai kalbame apie taisyklingą bendrinę kalbą? Juk neišvengiamai šį klausimą tenka išplėsti ir į kalbos politikos, kalbos išlikimo strategijos siekiais besiremiančių kalbininkų lūkesčius.
- Pristabdyto laiko iliuzija | Šiaulių kraštas
- Blogas erekcijos testosteronas
- Ką reikia valgyti norint užsiauginti varpą
- Jauniausia rajono seniūnė dirba Krokialaukyje
- Moterims yra svarbus varpos dydis
- Namai dauguose.
- O GAL IŠTIES PADĖTAS KERTINIS AKMUO LITUANISTINIO SĄJŪDŽIO PRADŽIAI? – Mokslo Lietuva
Taigi, kiek visuomenės ir kalbos institucijų bei atskirų asmenų rūpesčiai sutampa? Siūlydama auditorijai pamąstyti, J. Zabarskaitė pateikė ir savo atsakymą į užduotą klausimą: tie lūkesčiai toli gražu ne visada sutampa.
Visuomenėje ar bent jos nemažoje dalyje švari, taisyklinga kalba ne visada yra vertybė. Šių vykstančių pokyčių niekas išsamiau nėra analizavęs. Keičiasi visuomenės komunikaciniai poreikiai, vertybės, požiūris į kalbas, taigi keičiasi pati visuomenė. Jai didelio įspūdžio nebedaro kalbininkų ir kalbos normintojų siekiai, prastas pats kalbininkų įvaizdis. Simptomai akivaizdūs, bet priežastys nėra aiškios, nes netyrinėtos.
Tad kaip gydyti pasiligojusią visuomenę?
XXX sekso video pokalbiai
Pranešėja kol kas mato vieną išeitį, gal profilaktinę priemonę: nepasiduoti moderniam kalbiniam genderizmui, t. Antraip pasek-mės būtų grėsmingos. Kaip nepalankius lituanistikai J.